Pateikiamas sutrumpintas Vidmanto Valiušaičio straipsnis Kodėl praradome Klaipėdos kraštą 1939-aisi

Šiemet mus pasiekė penktasis žurnalo Rambynas (2012 m. rugsėjis, nr. 1 (5), 84 p., 1000 egz., leidėjas (sudarytojas) Pagėgių krašto draugija Sandūra , partneris Rambyno regioninė direkcija) metinis numeris, kurį spaudai epad ersys parengė VšĮ Vorutos fondas. Galime pasidžiaugti gausiai iliustruotu, puikios poligrafinės išvaizdos ir vertingos, didelės išliekamosios vertės medžiagos leidiniu, kurį malonu paimti į rankas.
2012-iais metais Lietuvos regioniniai parkai minėjo savo 20-metį. Tarp jų ir Rambyno regioninis parkas, netoli Rambyno kalno, prie Nemuno upės, istorinėje Bitėnų kaimo sodyboje, rugpjūčio 24 d. įkūręs naują kultūros židinį Lankytojų centrą su parko vertybių ekspozicija.
Anot straipsnio Rambyno regioniniam parkui 20 metų (1992 2012) : Rambyno regioninio parko Lankytojų centras naujas kultūros ir informacijos židinys autorės, šio regioninio parko direktorės, žurnalo Rambynas vyr. redaktorės Dianos Milašauskienės, šiemet užbaigti paveldo objektų tvarkybos darbai: pritaikytas lankymui Rambyno kalnas, likviduota avarinė būklė, sutvarkyti bei pritaikyti lankymui Šereiklaukio, Opstainių (Vilkyškių, Raudondvario), Opstainių (II) piliakalniai, paruošta lankymui Šereiklaukio dvarvietė, likviduoti apleisti pastatai. Įrengta parko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra, kurią ruošiamasi tobulinti, papildant naujomis apžvalgos aikštelėmis vaizdingiausiose vietose. epad ersys Įrengta 2 pažintiniai takai Rambyno kraštovaizdžio draustinyje, Bitėnų poilsiavietė, suremontuotas kelias per Rambyno kalną ir įrengtas pėsčiųjų takas į Rambyno kalno švenčių aikštę.
Didžiausiu rūpesčiu lieka organizuoti visuomenės lankymui pritaikytus objektus, rūpintis jų priežiūra, priimti lankytojus, kurie atvyksta į Lietuvą pažiūrėti gražiausių vietų, stengtis, kad jie liktų patenkinti. Tikimąsi, jog atsiras savanorių, ypač jaunimo, kuris galėtų talkinti parko direkcijai. Juk Rambyno regioninis parkas yra Mažosios Lietuvos paveldą reprezentuojanti institucija. Viliamasi, kad ateityje epad ersys čia dar bus geresnis privažiavimo kelias prie Šereiklaukio piliakalnio, įrengtos naujos regyklos, pėsčiųjų takas Šereiklaukio girios pažinimui, sutvarkytos apgriuvusių Pempynės, Raudondvario, Bardėnų kaimų statinių liekanos.
Archeologas dr. Valdemaras Šimėnas straipsnyje Neatsiskleidęs Rambynas : Archeologiniai Rambyno kalno ir jo apylinkių tyrimai nuo XX a. pradžios epad ersys iki šių dienų. Napoleono lobio paieškos , remdamasis vokiečių istorija, XIX a. literatūros abejotina informacija, Rambyno kalno radinius minėjusiais archeologais, senosiomis kartografijos studijomis, naujaisiais Rytų Prūsijos kartografijos kariniais, atspausdintais 1832 1834 m., žemėlapiais bei XX a. I p. vokiečių archeologine literatūra, pristato Klaipėdos epad ersys krašto piliakalnio ir jo apylinkių archeologinius tyrimus nuo XX a. pr. iki mūsų dienų bei Napoleono lobių paieškos žemėlapio problematiką, kai Vokietija XX a. 4 deš., dėdama pastangas skatinti antilietuviškumą, paskleidė gandą, kad Rambyno apylinkėse yra paslėptas Napoleono armijos lobis. Tai leido naikinti bei kasinėti lietuviams šventą Rambyno kalną iki II pasaulinio karo pradžios. Vėliau buvo niekinamos Bitėnų kapinaitės, Bitėnų Užbičių kapinės, Pagėgių seniūnijos teritorijos archeologiniai objektai, dvarininkų Dreslerių koplyčia. Valstybinės archeologijos komisijos bylose epad ersys irgi galima, nors ir nedaug, rasti informacijos apie Rambyną.
Apibendrinus XX a. tarpukario archeologinių tyrimų istoriją, galima teigti, epad ersys jog nieko reikšmingesnio, tiriant Rambyno kalną, nebuvo pasiekta, o lietuviškoje spaudoje vyravo romantiniai, padavimais paremti pasakojimai. Rambyno kalnas bei jo istorija ne tik kad neatsiskleidė, bet buvo dar labiau užmiršta.
Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji kultūrologė, žurnalo Rambynas ats. sekretorė Giedrė Skipitienė straipsnyje Artėja 130-asis Aušros jubiliejus primena, kad 2013 metais minėsime pirmojo lietuviško laikraščio epad ersys Aušra 130-ąsias metines ir pristato šio leidinio (1883), skirto Didžiajai Lietuvai bei Aušros archyvo dalies dingimo ir atsiradimo įdomias istorijas.
Pateikiamas sutrumpintas Vidmanto Valiušaičio straipsnis Kodėl praradome Klaipėdos kraštą 1939-aisiais? iš žinių portalo Delfi , kuriame rašoma apie tuometinės Lietuvos valdžios neprotingai vestą vidaus politiką Klaipėdos krašto lietuvininkų atžvilgiu, kuriuos epad ersys pastūmėjo į Vokietijos glėbį.
Straipsnyje Raudžių (Nemunijos) piliakalnis užmirštas Skalvos istorijos paminklas istorikas dr. Vytenis Almonaitis rašo apie Raudžių (Nemunijos) piliakalnį Nemuno ir Šešupės santakoje, kuris Lietuvos mokslininkams epad ersys iki šiol beveik nebuvo žinomas. Mini apie pirmuosius piliakalnio tyrinėtojus bei menkas jų žinias apie jį. Aprašomos apylinkės gyvenvietės: Raudžių (Raudonasėdžių) kaimas, vietovardis Nemunija. Taip pat piliakalnio išvaizda ir vieta, jo atspindžius tautosakoje, epad ersys ant Raudžių (Nemunijos) piliakalnio, manoma, stovėjusią didelę medinę Sassowia (Skalvos) pilį. Tačiau stiprios ir svar