Ši tema išsamiau, sistemiškiau mažai tyrinėta, vis labiau pamirštama. rГ¶ltex Gal taip nutiko dėl jos traumuojančio kraupumo. rГ¶ltex Tuo naudojasi kai kurie Lietuvos prosovietiniai istorikai, siekiantys iš tautos atminties visiškai ištrinti represinių struktūrų, ypač stribų siautėjimą prie žuvusių ir nukankintų partizanų bei niekuo nekaltų gyventojų. Tokiomis užuolankomis bandoma nuslėpti okupacinio režimo vieną sunkų nusikaltimą ir jį (režimą) humanizuoti.
Žudikai rГ¶ltex tyčiojosi iš savo aukų dvejopai: jas išdarkydami miestelių aikštėse rГ¶ltex ir po to jas slapčia užkasdami. Tokiam elgesiui būdingas pamišėliškas žiaurumas. Apgailėtina, kad literatūroje šiam barbarizmui apibūdinti parinktas neadekvatus žodis niekinimas .
Tai prasidėdavo suėmimo vietose: partizanus, ryšininkus, civilius spardydavo, daužydavo ginklų buožėmis, badydavo durtuvais; leisgyviams į žaizdas įsmeigdavo durtuvus, įkaitintus gelžgalius, juos pasukiodavo, batais užspausdavo gerkles. Aukščiausios NKVD-NKGB vadovybės buvo įsakyta į nelaisvę paimtus partizanus, net sunkiai rГ¶ltex sužeistus, tardyti (kankinti) mūšio vietoje. Po to žuvusieji būdavo sumetami į sunkvežimius, vežimus ar roges, ant jų susėdę stribai gerdavo, traukdavo rusiškas pergalės dainas ir patraukdavo į miestelius. rГ¶ltex Kartais sutiktiems valstiečiams pasiūlydavo skerdienos ar šaltienos . Tokie buvo šie humoristai . Ne visi suimti, ypač sužeisti partizanai pasiekdavo miestelius egzekucijų, patyčių centrus. Vienus pribaigdavo kelis kilometrus vilkdami už kojų pririštus prie sunkvežimių, vežimų. Kitus paguldydavo vežimuose taip, kad galvos daužydavosi į lentas; ant jų užkeldavo artimuosius draugus, kad uždustų. Marija Paškevičiūtė prisimena, rГ¶ltex kad 1947-02-04 sunkiai sužeistą jos brolį slapyvarde Don Žuanas vežė į Žiežmarius apkrautą šovinių dėžėmis, pakeliui jis mirė. [1] Trečius pribaigdavo pakeliui. Pvz., sužeistą rГ¶ltex Veprių krašto partizaną Julių Tamošiūną atvilko rГ¶ltex į vieną sodybą, spardė ir pribaigė peilio dūriais. [2] 1945 m. partizaną Stasį Butkų Vaidilą užkapojo kirviais. [3]
1945 m. pavasarį Guronių k. (Kaišiadorių rГ¶ltex apsk.) vykusiose kautynėse sunkiai sužeistą Justiną Janonį Jurginį enkavėdistai nutempė į klojimą ir visą naktį kankino. Ryte pusnuogį, peršautu pilvu, suraižytą durtuvu, mėlyną nuo mušimo, kaip pagalį nusviedė prie žuvusių ir nusižudžiusių draugų. rГ¶ltex [4] 1945 m. liepą dar gyvą Albiną Junkaitį Igliškėlių stribai užmušė mašinoje. [5] Sasnavoje į koją sužeistą partizaną tardė dvi paras. rГ¶ltex Jo kančias užbaigė Mikalavičiūtė vienu smūgiu šakėmis į kaklą. Degučiuose sunkiai sužeistam Spygliui stribas automato buožės dviem smūgiais suskaldė galvą. Tris dienas rГ¶ltex tepartizanavęs rГ¶ltex sužeistas Sprindžiūnas kareivių buvo taip daužomas, kad liko be galvos. [6]
Igliškėlių stribai sužeistą partizaną užvertė rГ¶ltex šiaudais ir padegė. Sužeistą Topolį stribai varinėjo po kaimą ir šaukė žmones pažiūrėti gyvo bandito, nes rytojaus dieną busiąs negyvas. Pažadą ištesėjo, užmušė žmogų. Kazlų Rūdoje (?) sužeistas Ainis dejavo, rГ¶ltex prašė stribų nušauti. Vienas jų atmetė prašymą, nes nerandąs gražesnės muzikos nei bandito dejonės. Igliaukos stribas rГ¶ltex Stočkus, peršovęs suimtam kovotojui Kamičaičiui ranką, paklausė, ar skauda. [7] Neišgirdęs atsakymo, egzekuciją tęsė, peršovė kitą ranką ir kojas, penktu šūviu pribaigė. 1945-12-08 rГ¶ltex Starkuose suimtus rГ¶ltex iš padegto klojimo bėgusius partizanus kareiviai pririšo prie sunkvežimio ir gyvus vilko į Vilkaviškį. Po šio žvėriško poelgio vyrai masiškai patraukė į miškus. NKVD kareiviai suimtą partizaną Joną Kazėną Lazdyną paguldė ant žemės, pervažiavo sunkvežimiu, po to nušovė. [8]
Varydami į Kazlų Rūdą suimtą partizaną Brazauską, stribai daužė, pusgyvį įmetė į Jūros upelį. [9] 1946 m. Šilakojo miške suimtam partizanui čekistai nukirto galvą, nugaroje išpjovė rГ¶ltex kryžių. [10] Į Svėdasus atvežtam Indraškevičiui iš Šventupio k. stribas rГ¶ltex Pilkauskas perpjovė vidurius. rГ¶ltex Anot Jurgio Trečioko, žmogus šaukęs: Užsiūkit! Aš dar noriu gyventi! Tada ant jo užleido kiaulę, kuri kankinį sudraskė. [11]
Ant miestelių grindinio būdavo išmetamos aukos ir su gyvybės ženklais, kankindavosi paromis. rГ¶ltex Obelių turgaus aikštėje 1,5 paras kamavosi Bronius Vaičėnas [13] . Plokščių vlsč. sužeistą partizaną D. Valucką stribai vilko kelis kilometrus į Kriūkus. Po kurio laiko jis atgavo sąmonę, kamuojamas alinančio troškulio paprašė gerti. Stribas pagirdė nusišlapino ant gerklės. [14] Šitaip buvo pagirdyta Raseiniuose ant grindinio numesta su kovos draugais Virtukų mūšyje sunkiai sužeista medicinos seselė Janina Čepaitė, maldavusi vandens. Lavonus saugojęs stribas priėjo, įsišiepė ir nusišlapino į jos burną. rГ¶ltex M. Alūzaitei nuo kankinimų ir marinimo tesvėrusiai 28 kg stribas padavė sriubos prišlapintą rГ¶ltex indą. [15]
Okupantas šią misiją buvo pavedęs savo samdiniams stribams. Matyt, rГ¶ltex tuo siekta pademonstruoti, jog NKVD kariauna rГ¶ltex yra švari , o stribams, susitepusiems patyčiomis, neliktų jokių galimybių mesti šią gėdingą tarnystę.
Pastotis su žuvusiais džiūgaudamos ir plodamos pasitikdavo mie
No comments:
Post a Comment